Čaga grybų istorija
„Dievo dovana“ arba „medicininių grybų karaliumi“ vadinamas juodasis beržo grybas (Inonotus obliquus) jau tūkstančius metų yra vertinamas Sibire, Korėjoje, Rytų ir Šiaurės Europoje, Šiaurės JAV ir Kanadoje. Šis įstabus grybas buvo naudojamas medicininiais, ritualiniais ir pramoginiais tikslais visame Šiaurės pusrutulyje, nuo Rusijos iki Kanados. Beržo grybas netgi buvo pasitelkiamas ateities spėjimams.
Nuo XVI amžiaus čaga buvo naudojama liaudies ir botanikos medicinoje visoje Rytų Europoje. Beržo grybas auga ant gyvų brandžių beržų kamienų šaltame klimate.
Iš tikrųjų beržo grybas yra apipintas įvairiais mitais ir kitomis įdomybėmis, todėl tampa dar įdomesniu. Šio grybo istorija siekia tūkstantmečius.
• Manoma, kad lede įšalęs rastas ledo žmogus Otzis gyveno 3400 m. pr. Kr. Jo maišelyje buvo rastas beržo grybas, kuris, kaip manoma, buvo naudojamas ugniai įkurti.
• Shen Nung yra laikomas kinų medicinos tėvu. Manoma, kad jis 2696 m. pr. Kr. Kinijoje pirmasis išrado akupunktūros techniką ir supažindino su žemės ūkiu. Jis išbandė šimtus žolelių, kad patikrintų jų gydomąsias savybes. Manoma, kad būtent jis yra „Pen-ts'ao Ching“, seniausios dokumentuotos Kinijos farmakopėjos, autorius. Šioje knygoje yra aprašyti 365 vaistai, pagaminti iš mineralų, augalų ir gyvūnų. Shen Nung įtraukė ir čagos grybą, kurį praminė „vaistažolių karaliumi“.
• Pirmą kartą istoriškai beržo grybą panaudojo Vakarų Sibire gyvenantys chantai (seniau dar vadinti ostiakais) maždaug XII amžiuje. Chantai dėdavo čagą į ugnį ir dar smilkstančią nardindavo į karštą vandenį. Taip paruoštą grybą jie naudojo moterų lytinių organų apvalymui po menstruacijų ir gimdymo. Jie taip pat vartojo beržo grybo arbatą virškinimui gerinti, sotumo jausmui užtikrinti, o prireikus ir organizmui valyti (detoksikacija). Be to, jie čagą maišė kartu su kiaulės taukais ir pelenais, kad pasigamintų natūralų, priešuždegiminį muilą.
• Pirmųjų Tautų žmonės yra laikomi pirmaisiais, panaudojusiais beržo grybą medicininiais tikslais. Jie tikėjo čagos ir beržo išmintimi. Šis smalos spalvos grybas buvo naudojamas pypkių rūkymo ceremonijose, nes skleidžia salsvą ir malonų kvapą.
• Rusijoje beržo grybas buvo naudojamas įvairiems vėžiniams susirgimams gydyti. Dar XVI a. Kijevo Rusios didysis kunigaikštis Vladmiras Monamachas naudojo čaga grybą, siekdamas išsigydyti lūpų navikus. Sibiro čionykščiai tikėjo, kad šis juodas grybas padeda gydyti tuberkuliozę, kepenų ir skrandžio ligas, įskaitant gastritą ir opas.
• Nuo 1950 m. beržo grybai buvo pradėti plačiai naudoti visoje Azijoje. 1950 m. buvo atliktas pirmasis klinikinis čaga grybo tyrimas, kurio metu mokslininkai patvirtino, kad jis potencialiai gerina imuninę sistemą. 1955 m. čaga grybai buvo oficialiai pripažinti kaip gydymo priemonė Rusijoje. 1968 m. Nobelio premiją pelnęs rusų rašytojas Aleksandras Solženicynas parašė romaną „Vėžininkų korpusas“, kuriame Vakarų pasaulis buvo supažindintas su čaga - juoduoju beržo grybu.
• 2010 m „supermaisto“ ir medicininių grybų sąvoką Šiaurės Amerikoje pristato gydytojai, sveiko maisto ir alternatyvios medicinos šalininkai, tokie kaip David Wolf, Dr. Cass Ingram, Paul Stamets ir kiti.
*Visa informacija šioje svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Čia pateikta informacija apie grybus ir jų naudą sveikatai jokiu būdu nėra skirta pakeisti gydytojo patarimus ar paskirtą gydymą. Jūs neturėtumėte naudoti mūsų svetainėje esančios informacijos savarankiškai diagnozuoti ar asmeniškai gydyti bet kokią sveikatos būklę ar ligą.
Mokslinės nuorodos:
- Plants used against cancer. Hartwell JL. 1982. Quartermain Pubs: Lawrence, Mass. p.694.
- Quality characteristics of rice inoculated with Inonotus obliquus mycelia and incubated under different cultivating conditions. Afr Biotech. 2013;12(33):5131-5139.
- Betulinic acid, a potent inhibitor of eukaryotic topoisomerase I: identification of the inhibitory step, the major functional group responsible and development of more potent derrivates. Chowdhurry AR, Mandal S, Mittra B, Sharma S, Mukhopadhyay S, Majumder HK, Medical Science Monitor. 2002;8(7):254-65.
- Antimalarial activity of betuline acide and derrivates in vitro against Plasmodium falciparum and in vivo in berghei infected mise. de Sa MS, Costa JF, Krettli AU, Zalis MG, Maia GL, Sette IM, Camara CdeA, Filho JM, Giulietti-Harley AM, Ribeiro Dos Santos R., Soares MB. Parasitol Res. 2009;105(1):274-9.
- Solubility studies of oleanolic acid and betulinic acid in aqueous solutions and plant extracts of Viscum album Jäger S, Winkler K., Pfüller U, Scheffer A, Planta med. 2007;73(2):157-62.
- Antioxidant small phenolic ingredients in Inonotus obliquus (persoon) Pilat (Chaga). Nakajima Y, Satto Y, Konishi T. Chem Pharm Bull (Tokyo). 2007;55(8):1222-6.
